Atnaujinta:
Brent–WTI spread: €3,39/bbl — kainų skirtumas tarp dviejų naftos etalonų.
| Kiekis | Kaina EUR |
|---|---|
| 1 litras | €0,44 |
| 10 litrų | €4,40 |
| 50 litrų | €22,01 |
| 100 litrų | €44,02 |
| 1 barelis (158,99 l) | €69,99 |
| 10 barelių | €699,90 |
| 1 000 litrų | €440,22 |
Apytikslė benzino ir dyzelino kaina Lietuvos degalinėse pagal Brent naftos kainą (€69,9896/bbl). Naftos dedamoji keičiasi dinamiškai — kitos dedamosios pagrįstos 2026 m. akcizų tarifais (VMI). Tikrosios kainos gali skirtis ±5–10%.
| Brent nafta / bbl | Benzinas 95 | Dyzelinas |
|---|---|---|
| $40(€35) | €1,21 | €1,37 |
| $50(€44) | €1,32 | €1,51 |
| $60(€52) | €1,42 | €1,65 |
| $70(€61) | €1,52 | €1,79 |
| $80(€70)dabar | €1,62 | €1,93 |
| $90(€78) | €1,73 | €2,07 |
| $100(€87) | €1,83 | €2,21 |
| $110(€96) | €1,93 | €2,35 |
| $120(€105) | €2,04 | €2,49 |
| $130(€113) | €2,14 | €2,63 |
| $150(€131) | €2,34 | €2,90 |
Lentelė naudoja 2026 m. akcizų tarifus. Perdirbimo kaštai skalėja proporcingai naftos kainai. EUR/USD kursas: 1.15.
| Įpilta | Benzinas 95 | Dyzelinas |
|---|---|---|
| 20 l | €2,60 | €3,00 |
| 30 l | €3,90 | €4,50 |
| 40 l | €5,20 | €6,00 |
| 50 l | €6,50 | €7,50 |
| 60 l | €7,80 | €9,00 |
| 80 l | €10,40 | €12,00 |
| 100 l | €13,00 | €15,00 |
| 120 l | €15,60 | €18,00 |
Tai tik valiutos.com preliminarūs skaičiavimai pagal vidutinę degalinės maržą (~€0,130/l benzinui, ~€0,150/l dyzelinui). Realus degalinės uždarbis gali skirtis — jis priklauso nuo tinklo, vietos, didmeninės kainos ir kitų veiksnių.
Akcizo tarifai — tikslūs 2026 m. VMI duomenys. Benzino akcizas: €562/1000 l (€466 pastovoji dalis + €96 CO₂ dedamoji). Dyzelino akcizas: €553,6/1000 l (€500 pastovoji dalis + €53,6 CO₂ — Seimas įšaldė 2025-12-16). Dalis akcizo pajamų skiriama Valstybės gynybos fondui (8% nuo 2026 m.).
Kodėl dyzelinas brangesnis nei benzinas? Nuo 2022 m. pabaigos ES uždraudė rusiško dyzelino importą jūra — Rusija buvo pagrindinis Europos tiekėjas. Dėl to Europos dyzelino perdirbimo maržos (crack spread) išaugo 2–3 kartus ir degalinių kainos pakilo gerokai daugiau nei benzino.
WTI (West Texas Intermediate) — tai lengva, mažai sieros turinti nafta, gavinama JAV Teksaso ir Oklahomos valstijose. Ji kotiruojama NYMEX biržoje Niujorke ir yra pagrindinis kainos etalonas Šiaurės Amerikai.
Brent — tai nafta, gavinama Šiaurės jūroje (tarp Norvegijos ir Didžiosios Britanijos). Ji kotiruojama ICE biržoje Londone ir yra pagrindinis kainos etalonas Europai, Afrikai ir Artimiesiems Rytams. Brent nafta naudojama nustatant apie 80% pasaulio naftos kainų.
Šiuo metu Brent-WTI kainų skirtumas (spread) yra €3,39 už barelį. Brent nafta yra brangesnė — tai įprasta situacija, nes ji turi didesnę tarptautinę paklausą.
Lietuvoje veikia vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla — ORLEN Lietuva (buvusi „Mažeikių nafta") Mažeikiuose. Gamykla per metus perdirba apie 8–10 mln. tonų žaliavinės naftos ir gamina benziną, dyzeliną, reaktyvinį kurą ir kitus naftos produktus. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama į kaimynines šalis.
Nafta į gamyklą tiekiama dviem keliais: tankeriais per Būtingės naftos terminalą (Baltijos jūros pakrantė šalia Palangos) ir naftotiekiu iš Lenkijos (ORLEN grupės vidinis tiekimas). Būtingės terminalas yra strategiškai svarbus — jis užtikrina, kad Lietuva nėra priklausoma nuo vieno naftos tiekėjo.
Iki 2006 m. nafta buvo tiekiama iš Rusijos per „Družba" naftotiekį, tačiau Rusija nutraukė tiekimą po to, kai „Mažeikių nafta" buvo parduota Lenkijos PKN ORLEN. Nuo tada Lietuva naftą importuoja jūra — daugiausia iš Saudo Arabijos, Norvegijos, JAV ir Kazachstano.
Benzino ir dyzelino kaina degalinėje susideda iš: žaliavinės naftos kainos (~35–45%), perdirbimo ir logistikos maržos (~15–25%), akcizo mokesčio (benzinui €0,562/l, dyzelinui €0,554/l — 2026 m. VMI tarifai), PVM 21% ir degalinės tinklo maržos (~7–10 ct/l). Todėl net kai nafta atpinga 20%, kaina degalinėje nukrenta tik ~8–12% — fiksuoti mokesčiai sudaro beveik pusę kainos.
Naftos rinka yra viena jautriausių geopolitiniams įvykiams. Pagrindiniai žaidėjai, lemiantys pasaulinę naftos kainą:
Saudo Arabija — didžiausia OPEC narė ir de facto organizacijos lyderė. Turi didžiausius atsarginės gavybos pajėgumus pasaulyje — gali greitai padidinti arba sumažinti gavybą, todėl Saudo Arabijos sprendimai turi tiesioginę įtaką naftos kainai. Valstybinė bendrovė Saudi Aramco yra vertingiausia naftos kompanija pasaulyje.
Rusija — viena didžiausių naftos gamintojų (apie 10 mln. barelių per dieną). Po 2022 m. invazijos į Ukrainą Vakarų šalys įvedė kainų lubas rusiškos naftos eksportui (60 USD/bbl) ir embargą jūra gabenamam importui. Rusija perorientavo eksportą į Kiniją ir Indiją, parduodama naftą su nuolaida. Rusiška „Urals" naftos rūšis prekiaujama pigiau nei Brent.
JAV — didžiausia naftos gamintoja pasaulyje (~13 mln. barelių per dieną). Skalūnų naftos revoliucija nuo 2010-ųjų pavertė JAV iš importuotojos į eksportuotoją. JAV strateginės naftos atsargos (SPR) — dar vienas svarbus instrumentas: jų pardavimas ar pildymas veikia rinką. Kas savaitę skelbiami JAV naftos atsargų duomenys (EIA ataskaita) sukelia kainų svyravimus.
Kinija — didžiausia naftos importuotoja pasaulyje (~11 mln. barelių per dieną). Kinijos ekonomikos augimas ar sulėtėjimas tiesiogiai veikia pasaulinę naftos paklausą. Kinija aktyviai perka rusiškos ir iraniškos naftos su nuolaidomis, apeindama Vakarų sankcijas.
Iranas — turi ketvirtąsias didžiausias naftos atsargas pasaulyje, tačiau jo eksportą riboja JAV sankcijos. Kai sankcijos švelnėja — iraniška nafta užplūsta rinką ir kainos krinta. Kai griežtėja — tiekimas mažėja ir kainos kyla. Ormūzo sąsiauris, per kurį gabenama ~20% pasaulio naftos, yra nuolatinis geopolitinės rizikos šaltinis.
JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai) — ketvirta pagal dydį OPEC naftos gamintoja. Abu Dabis investuoja į gavybos pajėgumų didinimą ir vis dažniau nesutaria su Saudo Arabija dėl kvotų — šie nesutarimai periodiškai sukelia naftos kainų svyravimus.
2026-06-22 Brent naftos barelis kainuoja €69,9896 EUR (0,4402 EUR/l), o WTI naftos barelis — €66,5987 EUR (0,4189 EUR/l).
WTI (West Texas Intermediate) — tai lengva, mažai sieros turinti nafta, gavinama JAV Teksase. Brent — Šiaurės jūros nafta, kuri yra pagrindinis kainos etalonas Europai, Afrikai ir Artimiesiems Rytams. Brent paprastai kainuoja daugiau nei WTI dėl didesnės tarptautinės paklausos ir transportavimo kaštų.
Europos šalys, įskaitant Lietuvą, degalų ir naftos produktų kainas skaičiuoja pagal Brent naftos kainą. ORLEN Lietuva (Mažeikių naftos perdirbimo gamykla) perdirba naftą, kurios kaina susieta su Brent etalonine kaina. Kai Brent nafta pabrangsta, per 1–3 savaites tai atsispindi benzino ir dyzelino kainose Lietuvos degalinėse.
Naftos barelis (barrel, bbl) — tai standartinis naftos matavimo vienetas, lygus 158,987 litro (42 JAV galonai). Tarptautinėse biržose naftos kainos visada kotiruojamos JAV doleriais už barelį. Barelis kaip matavimo vienetas atsirado XIX a. Pensilvanijoje, kai naftą gabendavo mediniuose statinėse.
Benzino kaina degalinėje susideda iš kelių dalių: žaliavinės naftos kaina (~35–45%), perdirbimas ir logistika (~15–25%), akcizo mokestis (€0,562/l benzinui — 2026 m. VMI tarifai, įskaitant CO₂ dedamąją), PVM (21%) ir degalinės tinklo marža (~7–10 ct/l). Todėl net kai žaliavinė nafta atpinga, kaina degalinėje krinta lėčiau — fiksuoti mokesčiai sudaro beveik pusę kainos.
Naftos kainą lemia keletas pagrindinių veiksnių: OPEC+ organizacijos sprendimai dėl gavybos kvotų, geopolitinė situacija (karai, sankcijos, ypač Artimuosiuose Rytuose), pasaulinė ekonominė paklausa (Kinijos ir Indijos augimas), JAV naftos atsargų duomenys (skelbiami kas savaitę), JAV dolerio kursas ir spekuliantų pozicijos ateities sandorių rinkose.
Naftos kaina veikia ne tik degalus. Brangesnė nafta didina transporto ir logistikos kaštus, todėl brangsta prekės parduotuvėse — maistas, statybinės medžiagos, drabužiai. Pakyla šildymo kainos (mazutas, skystasis kuras). Brangsta aviacinis kuras — kyla lėktuvų bilietų kainos. Ilgainiui infliacija didėja visoje ekonomikoje. Kai naftos barelis pabrangsta 10%, degalų kaina Lietuvoje paprastai pakyla 3–5%.
ORLEN Lietuva (Mažeikių naftos perdirbimo gamykla) — vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse. Ji perka naftą per Būtingės naftos terminalą (tankeriais Baltijos jūra) ir naftotiekiu iš Lenkijos. Anksčiau nafta buvo tiekiama iš Rusijos „Družba“ naftotiekiu, tačiau po 2006 m. tiekimas buvo nutrauktas. Šiandien nafta perkama iš Saudo Arabijos, Norvegijos, JAV, Kazachstano ir kitų šalių — priklausomai nuo kainos ir prieinamumo.
OPEC+ — tai 23 naftos eksportuojančių šalių organizacija, kontroliuojanti apie 40% pasaulio naftos gavybos. Ją sudaro OPEC narės (Saudo Arabija, Iranas, Irakas, JAE, Kuveitas, Venesuela ir kt.) ir sąjungininkės (Rusija, Kazachstanas, Meksika). OPEC+ reguliariai nustato gavybos kvotas — jei sumažina gavybą, nafta brangsta, jei padidina — pinga. Saudo Arabijos ir Rusijos pozicijos turi didžiausią įtaką.
Taip, į naftą galima investuoti keliais būdais: per biržoje prekiaujamus fondus (ETF), pvz., USO (JAV WTI) arba BRNT (Brent); per ateities sandorius (futures) biržose; per naftos bendrovių akcijas (ExxonMobil, Shell, TotalEnergies, Saudi Aramco); per CFD kontraktus tarpininkų platformose. Tačiau nafta yra labai nepastovi investicija — 2020 m. WTI kaina trumpam nukrito žemiau nulio.